Lietuvos Vyriausybė žada nelėtinti pabėgėlių perkėlimo tempų

Lietuva nelėtins pabėgėlių perkėlimo tempų pasibaigus Europos Sąjungos (ES) dvejų metų programai, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Pasak jo, pastaruosius du mėnesius pabėgėlių priėmimas sulėtėjo, nes su prieglobsčio prašytojų antplūdžiu susidūrusios Italija ir Graikija nespėja parengti dokumentų.

„Lietuva tikrai pasirengusi, daro viską, kad būtų galima perkelti. Bet tiek graikai, tiek italai nespėja parengti mums reikiamų dokumentų (...), nesurenka taip greit informacijos, kuri yra privaloma: vardas, pavardė, iš kur atvykęs, taip pat turi atlikti pirminę sveikatos patikrą“, - BNS sakė E. Misiūnas.

Jis sakė iš kolegų išgirdęs patikinimą, kad problemos netrukus bus išspręstos, ir vėl turėtų atvykti žmonių.

Rugsėjį Europos Komisija pateikė rekomendacijas tęsti pabėgėlių perkėlimą iš Italijos ir Graikijos pagal 2015-aisiais sutartas kvotas. Tuomet skelbtas įsipareigojimas, kad į ES valstybes iki šių metų rugsėjo pabaigos bus perskirstyta 160 tūkst. Sirijos, Irako ir Eritrėjos pabėgėlių.

Europos Komisijos duomenimis, buvo pasiekta mažiau nei penktadalis užsibrėžto tikslo –šalys priėmė apie 29 tūkst. asmenų.

E. Misiūnas sako, kad Lietuva bendrame Europos kontekste atrodo neblogai - priėmė 414 iš numatytos 1105 žmonių kvotos. Daugiausia tai – sirai iš Graikijos stovyklų.

Visgi stebėtojai abejoja programos efektyvumu, nes per 300 pabėgėlių iš Lietuvos išvyko.

Lietuvos Vyriausybė šį mėnesį patvirtino papildomas finansines priemones, siekiant lengvesnės pabėgėlių adaptacijos – nutarta prieglobsčio gavėjams mokėti dar vieną išmoką, skirtą būsto nuomai. Kompensacijos dydis bus nustatomas pagal tai, kokiame mieste prieglobsčio gavėjai įsikuria. Šiuo metu be vienkartinių išmokų savivaldybėse besikuriantiems pabėgėliams pirmąjį pusmetį mokama 204 eurai asmeniui per mėnesį, antrąjį pusmetį suma mažinama per pusę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutinka su nevyriausybininkų kritika, kad tokios išmokos neleidžia išsinuomoti būsto didmiesčiuose iki susirandant stabilų darbą.

Sirė:neverskite pabėgėlių gyventi kartu

BNSkalbinti pabėgėliai sako, kad Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų šalių patirties integruojant pabėgėlius, visų pirma - neversti jų visų gyventi kartu.

Sirė Mumena Alekhtyar (Mumena Alechtiar) iš karo krečiamo Damasko į Švediją pasitraukė 2013-aisiais, praėjus keliems mėnesiams, kai jos gyvenamąjį rajoną nušlavė sprogimai ir liepsnos.

„Pirmiausia – neversti pabėgėlių gyventi kartu. Tai yra didelė problema, nes tuomet jiems yra labai paprasta: visi sėdi vienoje vietoje ir kalba savo kalba“, - BNS sakė M. Alekhtyar, atvykusi į Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros organizuotą susitikimą su Baltijos šalių žurnalistais kaimyninėje Danijoje.

Ji rodė žuvusių kaimynų nuotraukas ir džiaugėsi, jog tarp žuvusių nėra jos artimųjų. Nepaisant visko, jie liko Damaske ir bando gyventi apgriautuose namuose, praktiškai be elektros ir kitų patogumų.

Puikiai angliškai kalbanti inžinerinį išsilavinimą turinti tinklaraštininkė į Stokholmą atvyko kaip vienos konferencijos dalyvė – lėktuvu tiesiai iš Sirijos sostinės. Kaip ji pati sako, visą savo gyvenimą sutalpino į 33 kilogramus sveriantį lagaminą – tai gerokai daugiau, nei turi daugelis sirų, apsisprendę pradėti naują gyvenimą Europoje ir pasiryžę iš Turkijos pasiekti Graikijos krantus perpildytais laivais, neturėdami nieko.

Savo atvejį ji vadina sėkmės istorija: šiuo metu ji studijuoja Stokholmo Karališkame technologijų universitete, o Švedijos nacionaliniame radijuje veda laidą apie pabėgėlius. Sirė jau laukia ir sprendimų dėl Švedijos pilietybės.

Tačiau nepaisant šalies atvirumo bei dosnių socialinių garantijų, ji pripažįsta, jog adaptacijos kelias yra itin skaudus. Sunkiausia, anot jos, yra visuomenės, darbdavių ir darbo biržos klijuojama pabėgėlio etiketė.

Moteris šiuo metu kalba švediškai, bet, kaip sako pati, mokymosi procesas buvo itin varginantis ir ilgas.

Anot jos, Švedijos Darbo birža taip pat taiko bendrą modelį darbo paieškoms bei neskatina pabėgėlių realizuoti jau turimų įgūdžių. Pavyzdžiui jai, jau keliolika metų turinčiai inžinerinį išsilavinimą, buvo nuolat siūlomi žemesnės kategorijos darbai, įvairūs mokymai, visiškai neatsižvelgiant į individualius gebėjimus ir poreikius.

Pasak M. Alekhtyar, šios problemos ir sukuria getus: pabėgėlius lengvai įdarbina valymo industrijos įmonės, maitinimo įstaigos, tačiau netrukus jie atsiduria užburtame rate - neturi jokių paskatų mokytis kalbos, pažinti švedų kultūrą ir taip užkerta sau kelią susirasti aukštesnės kvalifikacijos darbą. Anot jos, tai tarsi nuo kalno ridenama sniego gniūžtė įtraukia vis daugiau pabėgėlių, kurie nepajėgūs integruotis į naują visuomenę.

Prieš dvejus metus Švedija, anot jos, ėmė taikyti individualius mokymo planus pabėgėliams ir tai pasiteisino.

„Kodėl tai yra gerai? Nes žmonės juk turi ambicijų. O jie nori, kad inžinerius taptų taksi vairuotoju. Švedų kultūroje įprasta sakyti, kad tai –tas pats darbas. Bet tai nėra tas pats, juk tai melas. Tad kaip tas inžinierius, priverstas dirbti taksi vairuotoju, išmoks švedų kalbos? Jis bus nuolat susierzinęs ir nuolat jaus neapykantą šiai kalbai“, – pabrėžė ji.

Ji taip pat pažymi, kad jai pačiai buvo itin naudingi tarpkultūrinės komunikacijos kursai, kurie, pasak jos, turėtų būti siūlomi ir Lietuvoje.

„Iš tiesų, tai leidžia lavinti daug naudingų įgūdžių, leidžia suprasti, su kuo tu šneki, leidžia suprasti jų mąstymo kryptis“, – pabrėžė ji.

Pabėgėliams atviroje Danijoje nuotaikos keičiasi

Beveik 6 mln. gyventojų turinti Danija nedalyvauja Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programoje, bet savo iniciatyva šiemet iki rugsėjo priėmė 2,3 tūkst. pabėgėlių.

Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros Šiaurės Europos padalinio atstovė žiniasklaidai Elisabeth Arnsdorf Haslund (Elisabet Arnsdorf Haslund) pažymi, kad tai iš tiesų „labai maži skaičiai“, nes dar 2015-aisiais priimta per 21 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Jos nuomone, iš dalies tai nulėmė ir mažėjantys naujų migrantų Europoje srautai, tačiau ji pripažįsta, kad įtakos turėjo ir politiniai sprendimai Danijoje, kur nuotaikas diktuoja per 2015-ųjų rinkimus sėkmingai pasirodžiusi antiemigracinę programą vykdanti Danijos liaudies partija – būtent jos palaikymu remiasi valdantieji liberalai.

„Jokia paslaptis – UNHCRakimis matome, jog tam tikri įstatymai linksta neteisinga kryptimi. Mes jau matome apribojimus leidžiant susijungti pabėgėlių šeimoms, matome apribojimus nuolatiniam gyvenimui. Bet taip pat svarbu pasakyti, kad Danijoje yra didžiulis dėmesys skiriamas integracijai. Tai labai svarbi tema, nes į Daniją prieglobsčio prašytojai vyksta jau metų metus (...). Matome, kad Vyriausybė daro išties daug, dirba su savivaldybėmis, su įmonėmis, siekdami, kad migrantai iš tiesų integruotųsi į darbo rinką“, – kalbėjo E. Arnsdorf Haslund.

UNHCR atstovė sako, kad matoma savotiška visuomenės protesto prieš valdžios sprendimus forma – daugybė žmonių reiškia paramą pabėgėliams, tampa savanoriais, danų kompanijos taip pat viešai pasisako už atvirą migracinę politiką pritraukiant darbo jėgos.

Lietuvai, kurioje didžioji dalis pabėgėlių neištveria nė metų, organizacijos atstovė patarė orientuotis į Danijos savivaldos lygmenį, kur vietos valdžia itin aktyviai dirba su vietos kompanijomis siekdamos įdarbinti pabėgėlius, o pačios kompanijos yra tiesiogiai suinteresuotos, jog pabėgėliai išmoktų danų kalbą.

„Kai kurios kompanijos netgi teikia kalbos mokymus jau įdarbintiems pabėgėliams. Taigi, vietoje to, kad žmogus dirbtų 40 valandų per savaitę ir dar vakarais eitų į danų kalbos kursus, pavargę ir išsekę, jiems sako: taip, galbūt tai ir atims dvi valandas per dieną, bet už jas bus gerai sumokėta“, – pavyzdį pateikė E. Arnsdorf Haslund,

„Pabėgėliams reikia pagalbos rankos, jie gali prisidėti, jie turi daug įgūdžių, turi ką pasiūlyti naujoms bendruomenėms, bet mes turime jiems padėti įsilieti į darbo rinką, kad kiti darbdaviai pamatytų naudą, sakydami, kad mes taip pat galime turėti puikią darbo jėgą“, – pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

pabėgėliai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...