Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šeštadienį Palangos koncertų salėje snigo gerumu – į Šimtmečiui skirtą renginį susirinkę palangiškiai ir kurorto svečiai tapo pirmojo, tačiau, neabejojama, tradiciniu tapsiančio gerumo renginio dalyviais. Šventinis vakaras susirinkusiuosius pirmiausia perkėlė į praeitį – prisiminti svarbiausi Palangos pastarojo šimtmečio įvykiai. Taip paminėta visai šaliai svarbi sukaktis – Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmetis. Antrojoje šventinio renginio dalyje dėkota pal...
Įvykiai
Šeštadienį Palangoje iškilmingai atidaryta Signatarų alėja. Nauja kultūrinė erdvė – kurorto Savivaldybės dovana palangiškiams valstybės Nepriklausomybės Šimtmečio proga, o kartu ir padėka keturiems 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarams, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje. Signatarų alėja įrengta istorinėje vietoje – tarp miesto bažnyčios ir centrinio pašto, stovinčio buvusios Palangos progimnazijos vietoje. Būtent šioje ugdymo įstaigoje mokėsi keturi...
Sveikata
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo sausio 1 dienos bus leidžiama tam tikrus nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, parduotuvėse ar degalinėse. Taip bus sudarytos galimybės gyventojams būtiniausius vaistus įsigyti, kai nedirba vaistinės arba yra pernelyg nutolusios nuo jų gyvenamosios vietos. Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigim...
Įvykiai
Į Klaipėdą šią savaitę atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, jis plukdomas terminalo paskirtajai tiekėjai bendrovei „Litgas“. „Standartinis krovinys, apie 140 tūkst. kub. metrų. Tikimės preliminariai gruodžio 11-12 dienomis (...) Reguliuojamai veiklai (skirtas krovinys – BNS)“, – BNS sakė „Litgas“ valdančios „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius. SGD krovinį iš Melkojos uosto, kur yra „Eq...
Įvykiai
Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama sumažinti malkų ir kito panašaus pavidalo prekių, kurias gyventojai naudoja šildymui, kainas. Tokiam sprendimui pritarė 76, prieš balsavo vienas, susilaikė 14 Seimo narių.  Ypatingos skubos tvarka svarstomas projektas įsigalios, jeigu jam Seimas pritars ir antradienį antradienį. Siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buiti...
Įvykiai
Ineta Nedveckė Pirmadienį vyksta nenumatytas Seimo posėdis. Jis prasidėjo tikru chaosu. Kiekvienam klausimui pradėta prašyti pusvalandžio pertraukos, o konservatoriai tuo metu teigė, kad vienas klausimas į darbotvarkę įtrauktas neteisėtai ir reikalavo ilgesnės pertraukos, per kurią valdyba galėtų dėl jo nuspręsti.  Jonas Jarutis pusvalandžio petraukos reikalavo 5 darbotvarkės klausimams (be pertraukos svarstytas tik vienas klausimas iš 7), o konservatoriai...
Įvykiai
Antroji gruodžio savaitė prasidės šiltesniais orais, tačiau jau antroje savaitės pusėje ir vėl atšals. Tuo metu orai labiau primins žiemą: šaltis palaipsniui stiprės, dažniau pasirodys snaigės. Pirmadienį šalyje dangų gaubs debesys, daug kur numatomi krituliai: lietus, vietomis šlapdriba. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, pietvakarių krypties vėjas. Nakties metu formuosis plikledis, lijundra. Temperatūra daug kur svyruos apie nulį. Prie jūros bus apie 5 laips...
Kriminalai
Sekmadienio vakarą Palangoje neblaivus vyriškis, atėjęs į svečius, sužalojo peiliu buto šeimininkę, kuri irgi buvo neblaivi. Policija pranešimą gavo 20.43 val. Nuvykus į įvykio vietą Žvejų gatvėje, nustatyta, kad 1970 m. gimęs vyriškis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės girtumas), konflikto metu peiliu sužalojo irgi neblaivią (3 promilių girtumas) moterį. 1973 m. gimusiai moteriai atvykę medikai nustatė dviejų pirštų pjautines žaizdas bei kakl...
Kultūra
Vilniaus kolegijoje vyksta į sceną sugrįžtančio miuziklo "Čikaga" repeticijos. Kokių naujų spalvų Brodvėjaus miuziklas atrado ir kodėl jį būtina pamatyti, pasakoja pastatymo muzikos vadovas Derekas Barnesas ir Liz vaidmens atlikėja Monika Valkūnaitė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro prodiusuotas miuziklas "Čikaga" ruošiasi šventinei kelionei po didžiąsias šalies miestų arenas. Bilietai Klaipėdos Švyturio arenoje išpirkti jau prieš mėnesį, todėl čia s...