Palangoje paaiškėjo geriausi greitosios pagalbos medikai

Rugsėjo 21–22 dienomis Palangoje vyko Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Renginio metu varžėsi trisdešimt šeši medikų ekipažai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Per dvi Žaidynių dienas komandoms teko pademonstruoti labai įvairius įgūdžius: gaivinti staigios mirties ištiktą ar užspringusį asmenį, įkalbėti savižudį ant Palangos tilto, teikti pagalbą sunkiai sergančiam naujagimiui ar traumą patyrusiam vaikui.

Nugalėtojai iš Klaipėdos, Panevėžio rajono ir Almatos

Šių metų Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynėse mažųjų miestų kategorijoje pirmąją vietą užėmė VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus komanda, kartą jau nugalėjusi prieš dvejus metus ir sėkmingai dalyvaujanti panašiose varžybose užsienyje. Vienuoliktosiose Lietuvos žaidynėse pergalę šventė slaugos specialistės Joana Janišauskaitė ir Aistė Abraškevičiūtė bei paramedikas Justinas Stašys.

Didžiųjų greitosios medicinos pagalbos įstaigų kategorijoje šiemet nugalėjo VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties komanda, kurią sudarė Virginija Šomkaitė, Jurgita Toliušienė ir Valdimaras Auksorius. Svečių grupėje varžėsi penki ekipažai, tarp kurių stipriausi buvo Kazachstano atstovai iš Almatos greitosios medicinos pagalbos stoties.

Proga patobulėti ir pasidalinti patirtimi

Žaidynių dalyviams teko atlikti šešias skirtingas užduotis. Dalis jų – ne taip dažnai kasdieniame darbe pasitaikančios situacijos, pavyzdžiui, komandoms teko stabilizuoti dviejų savaičių naujagimio, kuriam prasideda sepsis, būklę. Taip pat reikėjo suteikti pagalbą traumą patyrusiam dviratininkui ir kėdutėje sėdėjusiam vaikui, kuriam buvo sužalotas stuburas. Psichologinės pagalbos žinių ir nuoširdaus žmogiško rūpesčio pareikalavo savižudžio gelbėjimo užduotis. Ant Palangos tilto atbrailos stovintį ir nusižudyti ketinantį pacientą reikėjo profesionaliai įkalbėti pakeisti sprendimą, kartu nuraminant jo sutuoktinį ir pašalinius smalsuolius. Greitą reakciją, ištvermę, fizinį pajėgumą ir darnaus komandinio darbo įgūdžius komandos demonstravo linksmojoje estafetėje, kurią parengė skubiosios medicinos gydytojai rezidentai.

Teisėjai, kurie yra tarptautinių organizacijų sertifikuoti instruktoriai, edukologai, rengdami užduotis siekia atkreipti dėmesį į įrodymais pagrįstas skubiosios medicinos naujienas, kartu priminti apie retesnes, bet praktikoje galinčias pasitaikyti būkles, kai taisyklingi pirmieji veiksmai glaudžiai susiję su sėkminga baigtimi. Kaip pabrėžė Žaidynių vyriausioji teisėja Evelina Pukenytė, užduotys visuomet priartinamos prie aktualijų – dažniausiai pasitaikančių kvietimų priežasčių, Lietuvos ir pasaulio įvykių.

Taktinės medicinos pamokos kasdienai

Masinės nelaimės užduotyje komandos varžėsi teikdamos pagalbą aštuoniems per imituotą sprogimą nukentėjusiems asmenims, iš kurių šeši buvo kritinės būklės – nudegę kvėpavimo takus, nutrauktomis galūnėmis, stipriai kraujuojantys. Pasak Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojo Nedo Jasinsko, kuris vasarą dirbo karo ligoninėje Mosule (Irakas), situacija pasaulyje keičiasi: civilių asmenų patiriami sužalojimai darosi panašūs į karo traumas. Masinių susišaudymų, sprogimų Europoje ir JAV patirtis liudija, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi keisti savo įprastinę taktiką ir protokolus, kad pavyktų sumažinti aukų skaičių. Masinės nelaimės užduotis Žaidynių dalyvius privertė pagalvoti ne tik apie turimus įgūdžius, bet ir priemones, reikalingas nekasdienių sužalojimų atveju.

Pirmosios pagalbos mokymai – ne tik mokiniams

„Gaivinimo sėkmė priklauso nuo pačiomis pirmosiomis minutėmis suteiktos pagalbos kokybės, – teigia Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis. – Todėl kvietėme Palangos gyventojus ir svečius stabtelti, skirti laiko ir išmokti veiksmų, kurie gali praversti kritinėje situacijoje bei išgelbėti šalia esančiojo gyvybę.“

Anot N. Mikelionio, Lietuvos greitosios medikai yra išties profesionalūs ir turi reikiamas priemones, bet pagalbos sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo nelaimės liudininkų veiksmų. Jis pabrėžė, kad įvykus staigiai mirčiai, kiekvieną minutę tikimybė išgelbėti žmogų sumažėja dešimčia procentų. Tad vadovaujant dispečeriui atliekamas pradinis gaivinimas, ankstyva defibriliacija įvykio vietoje turimu automatiniu išoriniu defibriliatoriumi gali padėti pakeisti negailestingą statistiką. Pirmąją Žaidynių dieną Palangos senojoje gimnazijoje, Vlado Jurgučio, Baltijos ir Šventosios pagrindinėse mokyklose vyko pradinio gaivinimo mokymai. Juos mokiniams vedė praėjusiųjų metų Žaidynių nugalėtojų, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, atstovai. Kol mieste zujo užduotis vykdantys ekipažai, Jūratės ir Kastyčio skvere dirbo instruktoriai, kurie kiekvieną norintį pamokė pirmosios pagalbos veiksmų.

Kasmet vykstančias žaidynes organizuoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, Skubiosios medicinos klinika ir Krizių tyrimo centras. Šių metų renginį globojo Palangos miesto savivaldybė. Žaidynes remia:  UAB „Intermedix Lietuva“, UAB „Commercial Transport Service“, UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“, UAB „Jugrita“, UAB „Intersurgical“,  UAB „ALTAS komercinis transportas“ ir UAB „Dekbera“.

kitos naujienos

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
Palangojepaaiškėjogeriausigreitosiospagalbosmedikai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...