Pristatytas sisteminės aukštojo mokslo pertvarkos planas

Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.

Pertvarkos planą parengė ŠMM sudaryta speciali darbo grupė, sudaryta iš akademikų, teisės praktikų, pirmaujančių verslo kompanijų bei didžiausių verslo, studentų, viešojo sektoriaus asociacijų atstovų:

• Jurgita Petrauskienė – švietimo ir mokslo ministrė (darbo grupės vadovė);

• Paulius Baltokas – Lietuvos studentų sąjungos atstovas;

• Eugenijus Butkus – švietimo ir mokslo ministrės patarėjas

• Robertas Dargis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;

• Unė Kaunaitė – Ministro Pirmininko patarėja;

• Dalius Misiūnas – „Lietuvos energija“, UAB, valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, KTU Alumnų asociacijos prezidentas;

• Agnė Paliokaitė – UAB „Visionary Analytics“ direktorė;

• Ramojus Reimeris – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas;

• Rolandas Valiūnas – asociacijos „Investors‘ forum“ valdybos pirmininkas;

• Arminas Varanauskas – asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas;

• Giedrius Viliūnas – švietimo ir mokslo viceministras;

• Roma Žakaitienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.

Šios darbo grupės parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Riomerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

„Sutelkdami didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas, maksimaliai panaudodami jų potencialą, mes sukuriame du didelius, stiprius ir lygiaverčius universitetus – Vilniaus universitetą ir Kauno universitetą. Regionuose siūlome didžiųjų universitetų padalinius, pažangias kolegijas, užtikrinančias aukštojo mokslo pasiekiamumą visoje šalyje. Tokiu būdu mes sukuriame prielaidas efektyviai, konkurencingai bei patraukliai aukštojo mokslo sistemai, kuri skatins studentus ne tik likti studijuoti Lietuvoje, bet ir atvykti čia studijuoti iš kitų šalių“, – sakė vienas iš darbo grupės narių, įmonės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir KTU Alumnų asociacijos prezidentas dr. Dalius Misiūnas. Pasak jo, darbo grupės siūloma aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka sukurs sąlygas, kad po kelerių metų į darbo rinką patektų ne tik realius verslo poreikius atitinkantys specialistai, bet ir gebantys patys imtis iniciatyvos ir kurti inovatyvius verslus, tokiu būdu būtų didinamas šalies ekonomikos konkurencingumas.

Specialistai prognozuoja, kad, įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje.

Skaičiuojama, kad investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, kuri truks 4 metus, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas ir ES struktūrinių fondų investicijas.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais, rugsėjo mėnesį priimant studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

Darbo grupės parengtas planas pateiktas svarstyti Vyriausybei.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus inf.

Zenono Ripinskio nuotr.

KTU VU SU
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...