Pristatytas sisteminės aukštojo mokslo pertvarkos planas

Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.

Pertvarkos planą parengė ŠMM sudaryta speciali darbo grupė, sudaryta iš akademikų, teisės praktikų, pirmaujančių verslo kompanijų bei didžiausių verslo, studentų, viešojo sektoriaus asociacijų atstovų:

• Jurgita Petrauskienė – švietimo ir mokslo ministrė (darbo grupės vadovė);

• Paulius Baltokas – Lietuvos studentų sąjungos atstovas;

• Eugenijus Butkus – švietimo ir mokslo ministrės patarėjas

• Robertas Dargis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;

• Unė Kaunaitė – Ministro Pirmininko patarėja;

• Dalius Misiūnas – „Lietuvos energija“, UAB, valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, KTU Alumnų asociacijos prezidentas;

• Agnė Paliokaitė – UAB „Visionary Analytics“ direktorė;

• Ramojus Reimeris – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas;

• Rolandas Valiūnas – asociacijos „Investors‘ forum“ valdybos pirmininkas;

• Arminas Varanauskas – asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas;

• Giedrius Viliūnas – švietimo ir mokslo viceministras;

• Roma Žakaitienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.

Šios darbo grupės parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Riomerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

„Sutelkdami didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas, maksimaliai panaudodami jų potencialą, mes sukuriame du didelius, stiprius ir lygiaverčius universitetus – Vilniaus universitetą ir Kauno universitetą. Regionuose siūlome didžiųjų universitetų padalinius, pažangias kolegijas, užtikrinančias aukštojo mokslo pasiekiamumą visoje šalyje. Tokiu būdu mes sukuriame prielaidas efektyviai, konkurencingai bei patraukliai aukštojo mokslo sistemai, kuri skatins studentus ne tik likti studijuoti Lietuvoje, bet ir atvykti čia studijuoti iš kitų šalių“, – sakė vienas iš darbo grupės narių, įmonės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir KTU Alumnų asociacijos prezidentas dr. Dalius Misiūnas. Pasak jo, darbo grupės siūloma aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka sukurs sąlygas, kad po kelerių metų į darbo rinką patektų ne tik realius verslo poreikius atitinkantys specialistai, bet ir gebantys patys imtis iniciatyvos ir kurti inovatyvius verslus, tokiu būdu būtų didinamas šalies ekonomikos konkurencingumas.

Specialistai prognozuoja, kad, įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje.

Skaičiuojama, kad investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, kuri truks 4 metus, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas ir ES struktūrinių fondų investicijas.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais, rugsėjo mėnesį priimant studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

Darbo grupės parengtas planas pateiktas svarstyti Vyriausybei.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus inf.

Zenono Ripinskio nuotr.

KTU VU SU
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Šiandien Vyriausiajame policijos komisariate vyko Klaipėdos apskr. VPK padalinių jėgos daugiakovės varžybos. Policijos pareigūnai rungėsi asmeninėse bei komandų 24 kg giros rovimo, 60 kg štangos stūmimo ir manekenų nešimo rungtyse. Asmeninėse varžybose stipriausias buvo Patrulių rinktinės Mobilaus būrio pareigūnas Žilvinas Jazbutis. II vietą užėmė Kretingos r. PK atstovas Martynas Meiliulis, o III – Mobilaus būrio pareigūnas Kazys Čepauskas. Tarp komandų n...
Įvykiai
Į Lietuvą vežamos pirmosios dvi kariuomenės perkamos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Andrius Dilda BNS patvirtino, jog mašinos penktadienį bus išvežtos iš Vokietijos, o Lietuvą pasieks pirmadienį. „Lapkričio 19 dieną „Boxer“ turėtų būti atvežti į Kauną, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybą, kur bus patikrinta jų būklė, pasirašyti reikiami dokumentai“, – sakė karininkas. 2017-ųjų...
Įvykiai
Nuo pirmadienio streikuojančios Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos moksleivių tėvai šeštadienį rinksis į mokytojų palaikymo žygį. Kaip Eltai sakė dviejų Vilniaus Žemynos progimnazijos moksleivių mama Daiva Rumšienė, streikuojantys mokytojai labai aiškiai išdėstė savo reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kurie nėra vykdomi. „Mūsų tikslas paremti streikuojančius mokytojus, paskatinti Švietimo ir mokslo ministeriją atsižvelgti į mokytojų reikalav...
Įvykiai
Ernestas Naprys Seime svarstant socialinio draudimo biudžetą įtraukta nuostata, kad „Sodra“ nuo kitų metų turės teisę tikrinti gydytojų priimtus sprendimus dėl neįgalumo grupės nustatymo. Pasak „Sodros“ atstovų, apstu atvejų, kai niekuomet nesirgę žmonės gauna I grupės neįgalumą. Juos vertins nepriklausoma komisija – nustačius piktnaudžiavimą išmokos bus atimtos. Dar Seimo nariai linkę pakoreguoti individualios veiklos apmokestinimą, kad jis nedidėtų. Seim...
Transportas
Didelio turistų susidomėjimo sulaukusį kelionės į Nidą katamaranu būdą 2014 m. pasiūliusi „Smiltynės perkėla“ susidūrė su sunkumais perkant naują laivą. Dėl išaugusio keleivių srauto nusprendus įsigyti didesnį ir patogesnį katamaraną, rudenį paskelbtą jo pirkimo konkursą teks kartoti iš naujo. Tačiau ir toliau bus dedamos visos pastangos, kad maršrutas būtų atnaujintas. Tarptautinis konkursas naujam laivui statyti buvo paskelbtas šį rugsėjį, o pagrindinė i...
Įvykiai
Europos Sąjungai atsisakant laiko sukiojimo, Lietuvoje kitą pirmadienį ir antradienį vyks viešos konsultacijos, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą. Konsultacijose dalyvaus ministerijos bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija. Jų metu norima surinkti nuomones, arg...
Sveikata
Duonos lentynose pasiūla kaip niekada didelė – nuo klasikinio batono iki duonos su tokiais ingredientais kaip burokėliai ar saldžiosios bulvės. Tačiau kaip iš tikrųjų išsirinkti kokybišką produktą ir ko ieškoti jo etiketėje? Vilniaus universiteto profesorius ir mitybos specialistas dr. Rimantas Stukas teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius aspektus – skaidulines medžiagas, baltymus bei pridėtinį cukrų ir druską. Būtent šie kriterijai padė...
Įvykiai
Tai buvo Vorkutos, Permės, Laptevų, Tomsko, Krasnojarsko, Magadano, Norilsko ir likusio Gulago Lietuvos tremtinių svajonė. Tai skausmo jūra, kuri užliejo visą Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. Tą naktį iš Palangos ir apylinkių ištremta apie 30 tautos  šviesuolių – mokytojų, valstybės tarnautojų, karininkų. Bet tai buvo tik pradžia.  Minint Birželio 14 – ąją 1989 m. prie Birutės kalno aukuro. Tremtinė Veronika Šumskienė, politkalinys Gabrielius Milašius ir tre...
Įvykiai
Rūta Grigolytė Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašo „Verslo žinios“. Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško. Daugiausia stačio miško Baltijos šalyse „Ikea“ šiuo metu valdo Latvijoje, ten turi 90 tūkst. ha miško, arba tris kartus daugiau nei...