UNESCO saugomam Didžiajam Barjeriniam rifui gręsia pražūtis

Jau antrus metus iš eilės pastebimas sunkus UNESCO saugomo Didžiojo Barjerinio rifo išbalimas. Praeitais metais šis išbalimas buvo pastebėtas tik šiaurinėse rifo teritorijose, tačiau šiemet jis persikelė ir į vidines rifo dalis. Šis rifas yra didžiausia pasaulyje koralinių rifų sistema, susidedanti iš 3000 skirtingų rifų ir 900 salų.

Remiantis apžvalga, atlikta iš sraigtasparnio apskridus visus 8000 kilimoetrų, tik mažesnis trečdalis – 2,300 kilometrų ilgio rifas vis dar lieka nepakitęs. Mokslininkai dėl šio reiškinio kaltina rekordiškai pakilusią jūros vandens temperatūrą.

„Tikrai labai baisu matyti šį rifo išbalimą, kurio lygis centrinėse dalyse jau pasiekė pernai užfiksuotą lygį šiaurinėse teritorijose,“- teigia Dr. Džemsas Keris, australų komandos, tyrinėjančios rifą, narys. „Kai kuriose rifo teritorijose šis išbalimas rifą veikė dvigubai stipriau du metus iš eilės, todėl šiam neliko jokių šansų atsigauti.“

Mokslininkų teigimu, tokie pabalimai atsiranda, kai fotosintezę atliekantys dumbliai, besiveisiantys koraliniame rife, praranda savo savybes arba miršta, palikdami koralinį rifą badauti. Šie dumbliai, gyvenantys koraluose, turi galimybe atsigauti ir vėl išplisti, bet tam reikia laiko. Kolkas išbalimo atvejai rifą buvo užklupę keturis kartus: 1998, 2002, 2016 ir 2017 metais.

„Svarbu prisiminti, kad pabalęs koralas nėra miręs koralas“,- sako Dž.Keris. „Yra galimybių jiems atsigauti. Deja, centrinėse rifo teritorijose, kur jis buvo pažeistas smarkiausiai, per ateinančius mėnėsius galime tikėtis netekti nemažos dalies struktūros.“

Jorgas Wiedenmannas, vandenyno biologijos profesorius iš Pietų Hamptono universiteto, teigia: „Koralinis rifas yra labai jautrus aplinkos pokyčiams. Neskaitant karščio, jie dar kenčia nuo pastovių nuosėdų, nitratų ir perteklinės žvejybos. Jie yra labai geras indikatorius, parodantis žmonijos spaudimo lygį, kurį jie užkrauna ant ekosistemos regioniniu ir globaliu mąstu.“

Vis dėlto nepanašu, kad situacija ateityje imtų gerėti. „Aiškiai matome, kad rifas kenčia nuo kelių veiksnių įtakos“,- sako profesorius Teris Hujis. „Be abejonės, didžiausią žalą rifui daro globalinis atšilimas. Kol temperatūra nenustoja kilti, koralai toliau patirs vis daugiau ir daugiau panašių problemų.“

Australijos valždia savo ataskaitoje 2012 metais paskelbė, jog koralinis rifas sugeneravo 3,44 milijardo eurų pajamų. Apie 69 000 žmonių dirba toje teritorijoje užsiimdami žvejyba ar turizmu.

RIFO NUOTRAUKAS GALITE PERŽIŪRĖTI PASPAUDĘ ŠIĄ NUORODĄ.

DidysisBarjerinisrifas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...