Kultūra

Palanga ateinančiais metais turi išsikėlusi tikslą – tapti šalies kultūros sostine. Tačiau nesprendžiant problemos, su kuria anksčiau ar vėliau buvo susidūrę ar vis dar susiduria miesto meno kolektyvai, – repeticijų salės stoka, – kažin ar pavyks šį siekį įgyvendinti.

1986 metai. Lietuvos kino studija išleidžia kultiniu tapusį muzikinį filmą „Kažkas atsitiko“, kuriame nuskambėjo jau legendinės Vytauto Kernagio, „Fojė“ ir „Anties“ dainos – „Santechnikas iš Ukmergės“, „Laužo šviesa“, „Kažkas atsitiko“ ir daugelis kitų.

Pirmojo vasario penktadienio vakarą Palangos viešojoje bibliotekoje miestiečiai turėjo progos iš arčiau susipažinti su savo kraštiete poete Elena Karnauskaite, kuri už poezijos rinkinį „Pasaulio krašte“ sausio mėnesį buvo apdovanota Ievos Simonaitytės literatūrine premija.

Nauji metai daugumai dažniausiai siejasi su naujais sumanymais. Ypač tai svarbu meno žmonėms – įvairių projektų rašymas, būsimų festivalių, koncertų, parodų bei išvykų planavimas. „Vakarinės Palangos“ kalbinti keli kurorto menininkai atskleidė dalį savo sumanymų, iš kurių matyti, kad palangiškių vėl laukia turiningi metai.

Muziejų populiarumas Lietuvoje yra gana kritęs. Dažnam išgirdus šį žodį prieš akis išnyra klasės auklėtoja ir nurodymas būtinai dalyvauti ekskursijoje po meno ir istorijos koridorius. Bet ar tikrai muziejai toks jau nuobodus dalykas? Žinoma, ne. Šiais laikais jie ne tik sugalvoja įdomiausių programų, renginių, bet ir prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje.

Jau seniai praėjo tie laikai, kai aukštaičiai, nuvykę į Žemaitiją, jausdavosi tarsi užsienyje, o suvalkiečiai kraipydami galvas klausydavosi dzūkavimo. Gyventojams nuolatos migruojant po Lietuvą tarmių skirtumai jau nebėra tokie ryškūs, kokie buvo anksčiau, tačiau svarbiausi vis dėlto išliko. Kitaip nebūtų buvę galima iššniukštinėti, kad Palangoje, tarp gražaus būrio žemaičių, šmėkšteli „kitataučių“: vienas kitas aukštaitis, suvalkietis ar dzūkas.

Šiais metais visi Lietuvos gyventojai – maži, dar augantys ir jau suaugę – iki kovo mėnesio vėl kviečiami balsuoti už, jų manymu, geriausią metų knygą. Tokie rinkimai, organizuojami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Kultūros ministerijos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos, šalyje vyksta jau nuo 2005 metų.

Sausio 27-ąją visas pasaulis minėjo Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną. „Vakarinė Palanga“, prisidėdama prie Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintos atmintinos datos prisiminimo, skaitytojų dėmesiui pateikia iš tolimojo Izraelio, Haifos miesto, gautą laišką. Jo autorius – iš Kauno kilęs Judelis Beilis, perskaitęs mūsų laikraštyje 2010 m. rugsėjį spausdintą prof. Aleksandro Vitkaus ir gido bei istoriko Chaimo Bargmano straipsnį „Nužudytiems Palangos žydams atminti – draudžiamieji kelio ženklai“, panoro papasakoti apie kurorto judėjų bendruomenės sunaikinimą, kadangi jis pats buvo šių įvykių liudininkas...