Finansų jūroje

Į pabaigą einant šiems finansiniams metams Lietuva tebekrūpčioja vien paminėjus „Snoro“ vardą. Tik prieš dešimt dienų atgavę galimybę disponuoti savo indėliais, patikėtais nacionalizuotajam ir bankrutavusiam bankui, žmonės vis dar abejoja: ar juos atsiimti ir laikyti namie kojinėse, ar dar kartą pabandyti pasitikėti vienu kuriuo iš bankų. Ir vis daugiau gyventojų – tarp jų ir palangiškių – kreipiasi į kredito unijas, patikimai dirbančias ir saugančias savo indėlininkų pinigus bei teikiančias jiems pagalbos, jeigu tokios prireikia.

Nacionalizuotojo ir bankrutavusiojo „Snoro“ istorija dar ilgai žmonėms kels nerimo. Juolab kad viešojoje erdvėje pasigirsta gandų, jog ir kiti bankai nesą tokie jau saugūs. Antai kaimyninėje respublikoje, kur, žlugus „Snoro“ valdytam „Latvijas Krajbanka“, ten laikytas viso gyvenimo santaupas, be kitų tautiečių, prarado ir žymusis kompozitorius Raimondas Paulas, panika buvo kilusi ir dėl „Swedbank“ - žmonės būriais traukė atsiimti savųjų indėlių.

Visai Lietuvai vis dar labai skaudi nedarbo problema. Itin skaudi ji mūsų kurortui, kuris niekaip neišsivaduoja iš sezoniškumo gniaužtų. Ką gi daryti, kad palangiškis turėtų darbo? Kas gali padėti, jeigu jis, nepageidaudamas prisidėti prie darbo svetur ieškančių emigrantų ar Darbo biržos slenkstį minančiųjų armijos, norėtų gimtajame mieste kurti savo verslą, tačiau neturi tam finansinių galimybių?

Pirmadienį paskelbta, jog nacionalizuoto ir bankrutuojančio banko „Snoras“ indėlininkų pinigus – maždaug 4 mlrd. litų – išmokės 8 šalies komerciniai bankai. Gyventojams lėšas išmokės SEB bankas, o įmonėms – dar 7 bankai. Valdžia žada, kad galimybė disponuoti lėšomis bus sudaryta iki šių metų pabaigos.